Faktai apie Europą

Europa, tai vienas pasaulio kontinentų. Nors žemynas patyrė ir geresnių ir blogesnių laikų, šiandien Europa atsakinga už daugelį svarbių pasauliui dalykų. Tai viena iš technologijų lyderių, su stipria kultūra ir daugybe puikiai žinomų kalbų. Kaip ir kiekvienas žemynas, Europa taip pat turi tik jai būdingų bruožų ir kitų svarbių aspektų. Tai gana populiarus žemynas kelionėms. Kasmet čia atvyksta didžiuliai srautai turistų iš viso pasaulio бързи кредити. Europoje daugybė lankytinų vietų ir kitų įdomių bei būtinų pamatyti objektų, todėl kelionės į Europos šalis tikrais nenuvilia. Apie Europą žinome daug dalykų, vieni žino daugiau, kitiems žinias dar reikia patobulinti. Žemiau esantys faktai, padės susidaryti aiškesnį įspūdį apie šį žemyną.

  • Europa pagamina 44% pasaulio vyno;
  • Europa turi savo dieną, kuri švenčiama gegužės 9d.;
  • Nors Europoje yra daug valstybių ir visos jos skirtingos, kaip ir skirtingi jų išsivystymo lygiai, reikia pabrėžti, jog bendru mastu, Europa yra viena stipriausių ekonominių lyderių pasaulyje;
  • Europos populiaciją sudaro maždaug 740 milijonų gyventojų;
  • Baltarusija, vienintelė Europos šalis, kurio vis dar yra vykdoma mirties bausmė;
  • Nors Kebabai yra kilę iš Azijos, Berlyne „Doner Kebab“ užkandinių yra daugiau nei pačiame Stambule. Europiečiai išties dievina šį maistą, net ir žinodami, jog jis ne itin draugauja su dailia figūra;
  • Barselonos Šv. Šeimynos bažnyčia statoma ilgiau nei Egipto piramidės. Bažnyčia pradėta statyti dar 1882 metais ir statoma ligi šiol;
  • Labiausiai lankoma vieta Europoje tai Disneilendas, Prancūzijoje;
  • Bulgarija laikoma seniausia Europos šalimi, kuri savo vardo nekeičia jau nuo 681 metų pr. Kr.;
  • Net 40% Graikijos gyventojų, gyvena sostinėje Atėnuose;
  • Islandijoje nėra uodų. Tie, kurie nekenčia uodų, turėtų išbandyti atostogas būtent Islandijoje;
  • Briuselio oro uoste parduodama daugiausiai šokolado, nei bet kurioje kitoje Europos vietovėje;
  • Škotijos Lochneso pabaisa кредити без поръчител, kasmet Škotijai atneša maždaug 7 mln. eurų pelną. Daugybė pasaulio turistų renkasi Škotiją būtent tam, jog galbūt jiems pagaliau pavyks pamatyti šią legendomis apipintą būtybę;
  • Europoje yra miestas, turintis ilgiausią pavadinimą. Ilgiausias Europos miesto pavadinimas yra Lanfairpwllgwyngyllgogerychwyrndrobwllllantysiliogogogoch, esantis Velse;
  • Europoje yra daugiau nei 200 kalbų.;
  • Manoma, kad kas dešimtas europietis, miega IKEA lovoje;
  • Ispanijos nacionalinis himnas neturi žodžių;
  • Kiekviename Prancūzijos mieste yra Viktoro Hugo gatvė;
  • Jei Jungtinės Karalystės gyventojai sulaukia 100-ojo gimtadienio arba 60-ųjų santuokos metinių, Anglijos karalienė įteikia personalizuotą atviruką;
  • Šveicarijoje yra daugiau bankų, nei odontologo kabinetų.

Kiekvienas kontinentas yra kupinas įvairiausių faktų ir informacijos, kurią žino tikrai ne visi. Taip pat, kiekvienas žemynas yra žavus ir turi savo išskirtinių bruožų, papročių tradicijų, kaip ir kiekviena pasaulio šalis. Norint pamatyti viską savo akimis, reikia planuoti kelionę į Europą ir patiems susipažinti su šiuo žemynu, čia gyvenančiais žmonėmis, žymiomis vietomis ir kt. Europa yra labai gausiai lankoma turistų, vien jau tai kelia Europos ekonominį lygį. Žinoma, Europa ekonomiškai stipri ne tik dėl turizmo, čia yra galybė verslų ir technologijų, padedančių Europai būti viena iš pasaulio lyderių. Nors Europa nėra itin didelis žemynas, ji gali pasigirti ryškia istorija, istoriniais faktais, asmenybėmis, čia gausu garsių pasaulio menininkų ir kitų svarbių ir žinomų pasauliui asmenybių. Tie, kurie svarsto galimybę aplankyti Europą, reikėtų tai daryti kuo greičiau, čia galybė lankytinų vietų ir nepakartojamų šalių, kurias privalu pamatyti. Žinoma, tokios kelionės kainuoja išties nemažai, tačiau yra galybė greitųjų paskolų (потребителски кредит) bendrovių, padedančių įgyvendinti šį tikslą. Arba, galima tam taupyti patiems, tik tai užtruks gerokai ilgiau.

Faktai apie Europą

Turtingiausios Europos valstybės

Mes, kaip ir kiti 717 milijonų žmonių, gyvename Europos kontinente, kuris, kartu su Azija, sudaro Eurazijos žemyną. Europoje yra apie 50 šalių, kurios skiriasi savo gamtovaizdžiais, dydžiu, gyventojų skaičiumi ir ekonominiu lygiu. Tačiau penkios Europos šalys yra turtingesnės ir savo ekonomikos lygiu tolokai pralenkusios likusias žemyno šalis. Ekonomiškai stipriausios ir turtingiausios šalys yra Liuksemburgas, Norvegija, Šveicarija, Švedija ir Danija.

Liuksemburgo Didžioji Hercogystė yra viena mažiausių Europos valstybių, jos plotas siekia tik 2856 kv. km. (Lietuvos plotas siekia 65300 kv. km.). Tai nykštukinė valstybė savo ekonomikos lygiu lenkianti visas ne tik Europos, bet ir likusio pasaulio milžines. Liuksemburgo BVP vienam gyventojui siekia apie 111 tūkstančių JAV dolerių, tuo tarpu 2013 metų statistikos duomenimis Lietuvos BVP vienam gyventojui siekė tik apie 12 tūkstančių JAV dolerių. Liuksemburge veikia net 250 bankų, o svarbiausi šalies ekonomikos sektoriai yra finansinė bei draudimo veikla, didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportas, maitinimo ir apgyvenimo paslaugos. Liuksemburgo gyventojai didelį dėmesį skiria išsilavinimui. Jau nuo pirmų klasių vaikai yra mokomi prancūzų kalbos, vyresnėse klasėse mokosi vokiečių kalbos, vėliau prasideda ir anglų kalbos pamokos. Šalyje dirba daugelis užsieniečių, kurie itin prisideda prie Liuksemburgo ekonomikos sėkmės.

Norvegijos karalystė yra viena iš labiausiai išsivysčiusių šalių Europoje, tačiau nepriklausanti Europos Sąjungai. Norvegija yra klestinti kapitalistinė valstybė, puikiai derinanti rinkos ekonomiką ir vyriausybės kišimąsi į ją. Šalis turtinga nafta ir gamtinėmis dujomis, kurios sudaro trečdalį eksporto, prie jų prisideda hidroenergija, miškai, mineralai, žuvis. Šie gamtiniai ištekliai padaro Norvegiją antra turtingiausia Europos valstybe su 101 tūkstančių JAV doleriu BVP vienam gyventojui.

Šveicarija yra vidurio Europoje, Alpių kalnuose, įsikūrusi mažiausia pasaulyje konfederacinė valstybė. Šveicarija yra neutrali šalis,kuri driekiasi Europos viduryje, tačiau nėra Europos Sąjungoje, be to ji yra seniausia demokratinė respublika Europoje. Šalies ekonomika yra viena stipriausių pasaulyje, o paslaugų sektoriuje dirba net trys ketvirtadaliai darbuotojų. Šveicarijos ekonomika paremta pramone ir prekyba, turimu. Šveicarai labai saugo savo žemės ūkio pramonę, o didelės subsidijos ir aukšti tarifai skatina vidaus gamybą, kurios dėka 60 % šalyje pagamintų produktų yra suvartojami būtent Šveicarijoje. Šveicarija labiausiai žinoma kaip šokolado, sūrio ir laikrodžių valstybė. Labiausiai žinomi Šveicarijos prekių ženklai yra „Nescafe“, „Nestle“, „Rolex“, „Credit Suisse“. BVP vienam gyventojui Šveicarijoje siekia 85 tūkstančius JAV dolerių.

Švedijos karalystė yra Skandinavijos pusiasalyje. Tai didžiausia Šiaurės Europos valstybė pagal gyventojų skaičių ir trečia pagal dydį šalis Europos Sąjungoje. Šaliai būdinga išvystyta socialinės apsaugos sistema, o privačios bendrovės pagamina 90% pramonės produktų. Svarbiausi ekonomikos sektoriai Švedijoje yra viešasis administravimas, švietimas, gynyba, socialinis darbas ir žmonių sveikatos priežiūra, didmeninė ir mažmeninė prekyba. Geriausiai žinomi prekių ženklai iš Švedijos yra „Volvo“, „Löfbergs“, „H&M“, „IKEA“. „SKYPE“ kompiuterinė programa taip pat sukurta Švedijoje. Šios šalies BVP siekia 60,5 tūkstančius JAV dolerių vienam šalies gyventojui.

Danijos karalystė yra mažiausia ir piečiausi Šiaurės Europos šalis išsidėsčiusi Jutlandijos pusiasalyje. Danijai priklauso didžiausia pasaulio sala – Grenlandija, kuri yra 50 kartų didesnė už Daniją. Svarbiausi šalies ekonomikos sektoriai yra viešasis administravimas, gynyba, švietimas, žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas. Danija yra labai išsivysčiusi pramoninė šalis, kurios daugiau nei trys ketvirtadaliai prekių yra mašinos bei pramoninės prekės. Šios šalies BVP vienam gyventojui siekia 60 tūkstančių JAV dolerių.

Turtingiausios Europos valstybės

Tai, kuo gali pasigirti Europa

Europa, tai tik vienas iš pasaulio kontinentų, tačiau tai žavus ir turtingas žemynas. Turtingas jis nebūtinai tiesiogine prasme, Europa turi ryškų kultūrinį paveldą, daug kalbų, tradicijų bei kitų elementų, leidžiančių jai vadintis vienu geriausių pasaulio žemynų. Europa dar dažnai vadinama Senuoju kontinentu, tai lyg priešprieša Amerikai, kuri tituluojama Naujuoju kontinentu. Šie žemynai dažnai konkuruoja, stengiasi vienas kitą nurungti. Nors jaučiama nuolatinė konkurencija, abu kontinentai pamažu perima vienokius ar kitokius kito žemyno bruožus. Visa tai, šią konkurencija paverčia dar įdomesne ir spalvingesne.

Išties, Europa yra kupina gražių vietovių, vaizdų, puikių žmonių, menininkų, lankytinų vietų ir kitų objektų, leidžiančių Europai išsiskirti iš kitų. Europoje yra daugiau nei keturiasdešimt valstybių, kurios tarpusavyje taip pat konkuruoja, tačiau priklauso tam pačiam žemynui. Konkurencija yra laikoma sveiku dalyku, nes konkuruojant gimsta puikūs atradimai. Kaip bebūtų, Europa, kartu paėmus yra nuostabus žemynas, turintis tik jam būdingų dalykų, štai keletas jų:

  • Europoje yra žymiausi bei aktyviausi pasaulio ugnikalniai. Etna, tai ugnikalnis apie kurį girdėti teko ne kartą. Beje, tai didžiausias aktyvus ugnikalnis. Jį galima rasti Sicilijoje. Apie šį ugnikalnį buvo galima girdėti jau nuo senų senovės, apie jį sklando įvairūs mitai. Teigiama, jog ugnikalnio papėdės perimetras maždaug 160 km, o tai reiškia, jog ji Londono dydžio! Šis ugnikalnis yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Beje, tai vieta, garsinanti Europą ir žinoma nuostabiąją Italiją.
  • Europoje yra mažiausia ir didžiausia šalys pasaulyje. Europa gali pasigirti tuo, jog jos teritorijoje yra ir mažiausia pasaulio šalis Vatikanas, ir pasaulio milžinė Rusija. Vatikanas laikomas mažiausia valstybe ir pagal savo plotą, ir pagal gyventojų skaičių.Vatikano pilietybę turi tik maždaug 350 žmonių. Tuo tarpu Rusija, yra didžiausia pasaulio valstybė, besidriekianti nuo Baltijos jūros iki Ramiojo vandenyno, bei sudaro net 11,5% viso pasaulio ploto.
  • Stambulas yra miestas, kuris jungia du žemynus. Geografiškai Stambulas priskiriamas Europai, nors dalis jo yra ir Azijos teritorijoje. Tai yra vienintelis miestas pasaulyje, jungiantis du žemynus. Taigi, keliaujant į Stambulą, galima pirmą dienos dalį praleisti Europos teritorijoje, o vakarieniauti jau Azijoje. Ankščiau Stambulas buvo vadinamas Konstantinopoliu, taip pat iki 1923 metų, jis buvo Turkijos sostinė. Vėliau sostine tapo Ankara, o Konstantinopolis pervadintas į Stambulą.
  • Viduržemio jūra, kadaise buvo dykuma. Viduržemio jūra tarp Europos, Azijos ir Afrikos žemynų. Šiandien jos plotas siekia maždaug 2,5 mln. kvadratinių metrų, o vidutinis gylis 1541 m. Tačiau, tyrinėdami, mokslininkai rado gana įtikinamų įrodymų, jog kadaise, ši jūra buvo išgaravusi. Teigiama, jog prieš šešis milijonus metų, vadinamuoju Mesinos druskingumo krizės metu, Viduržemio jūra virto didžiuliu druskingu ežeru, kuris palaipsniui išgaravo. Įdomu, tačiau tyrinėjant tai tapo visiškai realu, o be to, teigiama, jog jei Sueco kanalas ir Gibraltaro sąsiauris vėl užsivertų, kaip nutiko ir anuomet, didelė tikimybė, jog Viduržemio jūra vėl išgaruotų, o tam prireiktų maždaug tūkstančio metų.

Europoje gausu įdomių dalykų bei reiškinių, o tai tik įrodo, jog Europa yra kontinentas, turintis kuo pasigirti bei didžiuotis. Patyrinėjus išsamiau, įdomybių būtų galima rasti dar daugiau. Europa ir jos žmonės turi kuo stebinti ir stebina. Visa tai lemia didžiulius turistų srautus, Europos populiarumą ir žinomumą. Jei vis dar kyla abejonių ar kelionės tikslu pasirinkti Europą, abejones reikėtų kuo greičiau išsklaidyti, šis žemynas tikrai turi ką pasiūlyti ir nustebinti.

Tai, kuo gali pasigirti Europa

Maži Europos miesteliai, kuriuos būtina aplankyti

Ne paslaptis, jog Europa savo grožiu žavi daugelį. Čia daug gražių vietų, puiki gamta, žmonės, maistas. Tiesa, ne visi žino, jog Europoje taip pat yra vietų, kurios mažai lankomos, beveik nepaliestos urbanizacijos, tačiau kelia susižavėjimą ir nuostabą. Miesteliai labai vaizdingi ir žavūs, išties, gali kilti klausimas, kodėl tokios vietovės žinomos nedaugeliui. Daugelis turistų, renkasi visiems puikiai žinomas vietas ir keliauja būtent ten, tuo tarpu mažiau ištyrinėtos vietovės taip ir lieka, į jas užsuka gana retas. Tikriausiai taip yra todėl, kad daugelis nežino, jog tokios vietos iš viso egzistuoja, būtent dėl to, pateikiamas sąrašas, vietų Europoje, kurias privalu aplankyti.

Manarola, Italija. Tai vienas iš penkių itališkosios Rivjeros kaimelių. Tai mažas, tačiau žavus kaimelis, žinomas dėl saldaus, ypatingo skonio Sciacchetra vyno bei viduramžių relikvijų. Taip pat, čia yra puiki apžvalgos aikštelė. Per pastaruosius keletą metų, ši vietovė gerokai išpopuliarėjo. Kalnuota vietovė, puikūs vaizdai, vynuogynai ir maistas, traukte traukia aplankyti šį puikų Italijos kaimelį.

Kolmaras, Prancūzija. Tai miestas, kuris savo gyvavimo metu, keletą kartų keitė savo tautybę. Dėl jo varžėsi Vokietija ir Prancūzija. Dabar šis miestas yra Elzaso vyno regiono sostinė. Ši vieta, turistus žavi savo architektūriniu grožiu, kuris tiesiog užburiantis. Kolmaras dažnai tituluojamas vienu gražiausių miestų. Gyvenimo ritmas čia gana ramus, galbūt tai ir traukia čia apsilankyti. Dėl nuolatinės Vokietijos ir Prancūzijos kovos dėl šios teritorijos, čia vis dar dominuoja vokiečių kalba.

Marsašlokas, Malta. Tai vienas ryškiausių miestų, dar vadinamas pačių vaizdingiausių žvejų kaimeliu Pietryčių Maltoje. Šį miestelį lengvai galima pasiekti autobusu, tiesai iš maltos sostinės Valetos. Šiame kaimelyje neišvysime ypatingų architektūrinių paveldų, tačiau pasivaikščiojimas šiuo senovinio stiliaus miesteliu paliks neišdildomus ir gražius prisiminimus. Čia gausu įvairiaspalvių, medinių žvejų valčių, kuriomis taip ir norisi pasiplaukioti.

Halštatas, Austrija. Tai vienas seniausių bei gražiausių Austrijos miestelių, esantis šalies vidurinėje dalyje. Miestelis įsikūręs kalnų papėdėje, šalia Halštaterio ežero. Tai lyg gabalėlis rojaus žemėje. Šis miestelis toks gražus, jog gali rungtis su gražiausiais Europos miestais ir lankytinomis vietomis. Visgi šio miestelio grožis daugeliui turistų vis dar neatrastas. Čia gausu tradicinių namų, su gėlėmis nusagstytais balkonais, siaurų gatvelių bei ramumos. Nepaisant grožio ir vaizdingumo, čia išties ramu.

Ronda, Ispanija. Tai nuostabus miestas ant tarpeklio krašto. Iš tiesų, tai gana romantiškas ir svajingas miestas, kuris dažnai minimas ir folklore. Šarminga ir įspūdinga vietovė, ant pačio tarpeklio krašto, nepaliks abejingų, tai puiki vieta norintiems ramių ir atpalaiduojančių atostogų. Tai vienas seniausių Ispanijos miestų, todėl istorinių paminklų čia tikrai gausu.

Reine, Norvegija. Mažas žvejų kaimelis, išsiskiriantis savo unikalumu ir žavesiu. Čia nuostabi gamta, skaidrus vanduo, maži, raudonai nudažyti mediniai nameliai ir spalvingos medinės valtys. Visa tai ir dar daugiau, traukte traukia čia atvykti ir pasimėgauti nuostabiais vaizdais bei potyriais. Tai vieta, kuri puikiai tinka atvirukui, reprezentuojančiam Norvegijos gamtos grožį. Nuostabių vietų sąrašas Europoje, be šio miestelio neįsivaizduojamas.

Europa išties nuostabi. Nors garsiausi miestai pripildyti žmonių ir nuolat lankomi turistų, net ir patiems europiečiams minėtos vietos dažnai lieka neatrastos. Taigi, planuojant kelionę po Europa, ar tiesiog atskiras jos šalis, į savo lankytinų vietų sąrašą būtinai reikia įtraukti šiuos mietus ir nuostabias vietoves. Tai vietos, kurios pavers gyvenimą nors šiek tiek gražesniu, bei paliks neišdildomus įspūdžius.

Maži Europos miesteliai, kuriuos būtina aplankyti

Kultūriniai amerikiečių ir europiečių skirtumai

Visuomet įdomu palyginti skirtingas šalis, kultūras žmones. Lygindami pamatome kiek daug gali būti panašumų ir skirtumų. Kalbant apie amerikiečius ir europiečius, tai žmonės gyvenantys skirtinguose žemynuose, todėl akivaizdu, jog kultūrinių skirtumų turėtų būti išties nemažai. Žemiau, pateikiami įdomiausi skirtumai tarp šių dviejų skirtingų tautų. Žinoma, kartais gali būti tam tikrų išimčių, tačiau didžioji dalis skirtumų visiškai atitinka realybę.

  • Atstumai. Europiečiai mano, jog nukeliauti 100 km yra pakankamai toli, tuo tarpu amerikiečiai sako, jog tai labai arti. Taip yra dėl to, jog Amerika yra didesnė, todėl ir atstumai čia didesni, o amerikiečiams tai įprasta.
  • Senienos. Amerikiečiai 100 arba 200 metų pastatus, laiko labai senais. Tuo tarpu europiečiams, tai gana nesenai pastatyti statiniai. Kalbant apie tikrai senus statinius, juos europiečiai laiko tokiais, kuomet jų amžius siekia 2000-5000 metų. Amerikiečiams tai lyg antikinis dalykas.
  • Automobiliai. Amerikiečiai vis dažniau renkasi automobilius su automatine pavarų dėže, Europoje kol kas dar daugiau automobilių su mechaninėmis pavarų dėmėmis, nors tendencijos laikui bėgant keičiasi. Taip pat, skiriasi automobilių forma. Amerikiečiai labiau mėgsta kampuotus automobilius, o europiečiai mieliau renkasi apvalesnio dizaino automobilius. Be to, europietiški automobiliai paprastai yra mažesni, galbūt todėl, kad juos lengviau parkuoti.
  • Matavimo vienetų sistema. Europiečiai naudoja metrinę matų sistema (metrai, gramai, litrai ir t.t. ). Nors amerikiečiai mokykloje taip pat mokėsi šią matų sistemą, visgi dauguma amerikiečių, kasdieniniame gyvenime vis dar naudoja senąją Anglų imperinę sistemą (jardai, mylios, svarai ir t.t. ).
  • Socialiniai papročiai. Tokios šventės kaip kūdikio sutiktuvių vakarėlis, bernvakaris su striptizo šokėjomis ir panašios šventės, kilo iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Nors kai kurios šalys Europoje jau irgi švenčia taip kaip amerikiečiai, visgi šios šventės vis dar laikomos amerikietiškomis, kurias daugelis matė tik amerikietiškuose filmuose. Taip pat yra ir su Padėkos diena bei Helovinu. Nors europiečiai vis dažniau mini šias šventes, o iš to nemažai uždirba ir prekybininkai, išties tai yra amerikietiškos šventės. O kur dar taip populiarėjantis juodasis penktadienis ir kitos prekybininkų vis labiau mėgiamos amerikietiškos šventės.
  • Mokymasis. Daugelis Europos mokyklų ir universitetų yra nemokami. Europiečiai stengiasi, jog universitetai taptų savaime suprantamu dalyku, tuo tarpu amerikiečiai, paprastai ilgai taupo tam, kad jų vaikai galėtų siekti aukštojo mokslo.
  • Kalbos. Europoje, dar mokantis mokykloje, užsienio kalba yra vienas iš privalomų dalykų. Būtent dėl to, daugelis europiečių kalba 2-4 kalbomis. Amerikoje viskas yra kitaip. Paprastai, amerikiečiai kalba angliškai, o imigrantai, kurių čia apstu, kalba dar ir savo gimtąja kalba. Amerikiečiai mano, jog to pakanka, nes anglų kalba paplitusi itin plačiai. Žinoma, yra išimčių, kadangi nemažai amerikiečių yra daugiakalbiai, tačiau didžioji dalis gyventojų kalba tik angliškai.
  • Patriotizmas. Amerikiečiai kur kas labiau pabrėžia savo patriotiškumą nei europiečiai. Patriotiškumas, tai jų gyvenimo būdas. Deja, tik nedaugelis europiečių gali tuo pasigirti.
  • Religija. Amerikiečiai gerokai religingesni nei europiečiai. Bažnyčios lankymas Jungtinėse Amerikos Valstijose labai populiarus ir tai netgi viena iš pagrindinių subūrimo, bendravimo formų. Liūdna, tačiau Europoje, bažnyčią vis dažniau lanko tik vyresnio amžiaus žmonės. Bažnyčios Europoje sulaukia daugiausiai lankytojų tuomet kai yra didžiosios metų ar šeimos šventės tokios kaip Kalėdos, vestuvės, Velykos ir pan.

Skirtumų tikrai daug. Čia paminėti tikrai ne visi, tik tie, kurie akivaizdžiausi. Kuo daugiau gilinamasi į amerikiečių bei europiečių kultūrą, tuo daugiau įdomybių galima atrasti. Nors gyvename toje pačioje planetoje, dažnai mąstymas, supratimas, kultūra ir gyvenimo filosofija būna labai skirtingi.

Kultūriniai amerikiečių ir europiečių skirtumai

Įdomūs faktai apie Europos Sąjungą

Europos Sąjunga, tai Europos valstybių ekonominė bei politinė bendrija, vienijanti dvidešimt aštuonias valstybes. Visos Europos Sąjungos narės, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Airiją, yra Šengeno zonoje, o tai reiškia, jog šioje zonoje yra panaikinta pasų kontrolė. Europos Sąjungos šalyse yra sukurta bendroji rinka, užtikrinanti laisvą žmonių, kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimą. Tai pat, Europos Sąjunga priima reikiamus įstatymus vidaus reikalų bei teisingumo srityse, o taip pat ir tinkamai formuoja bendrą politiką žemės ūkio, žvejybos, prekybos, regioninio vystimosi ir kitose srityse. Europos Sąjunga nuolat stiprėja, kaip stiprėja ir atskiros šios sąjungos valstybės narės. Norintiems sužinoti pagrindinius dalykus ir informaciją apie Europos sąjungą, pateikiamas sąrašas, faktų, padėsiančių tai padaryti.

  • Europos Parlamente dirba net 6166 darbuotojai. 3279 jų dirba Briuselyje, 80 Strasbūre, o likusieji Liuksemburge.
  • Net 19 iš 28 Europos Sąjungos šalių, galioja bendra valiuta – euras.
  • Euras įvestas 2002 metais, sausio 1 d.
  • Europos Sąjungos šalyse yra 24 oficialios kalbos.
  • Bendras Europos Sąjungos šalių gyventojų skaičius siekia maždaug 508 milijonus.
  • Europos Sąjungos sostine laikomas Briuselis.
  • Jungtinės Amerikos Valstijos yra pagrindinis Europos Sąjungos prekybinis partneris.
  • Kasmet Europos Sąjunga importuoja daugiau nei 6000 tonų varlių kojelių iš Azijos šalių.
  • Nedarbo lygis Sąjungos šalyse yra maždaug 12%, skaičiai nuolat kinta. Siekiama, jog procentas būtų kaip įmanoma labiau sumažintas.
  • Europos Sąjunga uždraudė maždaug 1100 įvairių cheminių medžiagų, naudojamų kosmetikoje, tuo tarpu Jungtinės Amerikos Valstijos, uždraudė viso labo tik 10.
  • Didžioji Britanija planuoja pasitraukti iš Europos Sąjungos.
  • Europos Sąjungos himnu laikoma „Odė Džiaugsmui“, kurią sukūrė Bethovenas.
  • Pirmasis Europos Sąjungos prezidentas buvo Robert Schuman.
  • Rinkimai į Europos Parlamentą vyksta kas penkerius metus.
  • Europos Sąjunga apdovanota Nobelio Taikos premija 2012 m.
  • Europos Sąjunga savo išlaidas ir kitas veiklas planuoja 7 metų laikotarpiui.
  • Vienas svarbiausių euro išskirtinumų yra tas, jog jį įsivedusios šalys negali euro spausdinti kada panorėjusios. Esant euro banknotų stygiui, priešingai nei Jungtinės Amerikos Valstijos, euro zonos narės negali tiesiog paleisti spausdinimo mašinos. Taip nutikus, reikia ieškoti šalių, galinčių paskolinti euro banknotų. Jei kyla klausimas kada šaliai gali pritrūkti eurų, atsakymas labai paprastas: tuomet, kai importas gerokai viršija eksportą. Taip pat, tai gali nutikti ir tada, kai pakankamai ilgą laikotarpį valstybės išlaidos gerokai viršija pajamas.
  • Euro simboliu laikomas šis € ženklas. Jis yra kildinamas iš graikų abėcėlės raidės epsilon. Ženklas, perbrauktas dviem linijomis, simbolizuoja Europos bei euro stabilumą. Ironiška, tačiau ekonominės krizės metu būtent Graikijos ekonominė padėtis kėlė didžiulį pavojų visai euro zonai.
  • Visi Euro banknotai yra skirtingų spalvų.
  • Suomija, vienintelė Europos Sąjungos šalis, kuri nenaudoja 1 ir 2 euro centų monetų. Visos kitos šalys jas naudoja.

Keletas mitų apie Europos sąjungą ir jos ketinimus:

  • Europos Sąjunga ruošiasi uždrausti kažkurias obuolių rūšis ir lenktus agurkus;
  • Briuselis draudžia pardavinėti itin mažus arba lenktos formos bananus;
  • Europos Sąjunga ketina uždrausti jogurtą;
  • Europos Sąjunga ketina uždrausti pūsti balionus, vien tam, jog apsaugotų vaikus.

Atrodo, jog apie Europos Sąjungą ir Europą žinome gana nemažai, tačiau geriau pasidomėjus, kasdien galima atrasti vis naujų dalykų, kurie kartais gali gerokai nustebinti. Akivaizdu, jog Europos Sąjunga tikrai stipri ir galinga sąjunga, būtent dėl to apie ją sklando įvairiausi gandai, mitai ir yra begalė įdomios informacijos.

Įdomūs faktai apie Europos Sąjungą

Europiečiai

Kalbėti apie europiečius bendrai, gana sudėtinga. Nors tai ir vieno kontinento gyventojai, išties jie yra iš skirtingų valstybių, kurios turi tik joms būdingus bruožus. Nepaisant to, bendrieji europiečių bruožai tikrai gali būti išskiriami ir tai nėra labai sudėtinga. Europiečiai gana skirtingi, Europoje ne viena ir ne dvi šalys, todėl apjungti visus į vieną grupę ir tipą nemenkas iššūkis. Visgi, bendrieji europiečių išvaizdos ir bruožai gali būti išskiriami.

Skirtingų žemynų gyventojai pasižymi gana skirtinga išvaizda. Nors visi esame žmonės, turime dvi rankas, dvi kojas, galvą ir kitus atributus, daugelis dalykų skiriasi. Kai kurių žemynų gyventojai turi vienos spalvos plaukus ir akis, bei yra maždaug tos pačios odos spalvos. Europiečiai šiuo atveju išsiskiria. Negalima apibrėžti vienos plaukų spalvos, kurią turi europiečiai, plaukų spalvų įvairovė gana didžiulė, nuo tamsių, raudonų iki šviesių bei aukso spalvos. Akių spalva taip pat gana skirtinga, europiečiai turi mėlynas, žalias, pilkas bei rudas akis. Ne kiekvienas kontinentas gali pasigirti tokia galybe spalvų. Žinoma, skirtingi Europos regionai, taip pat turi tam tikrus skirtumus. Didžiausia spalvų įvairovė randama Baltijos šalyse bei šiaurinėje dalyje. Tolstant labiau į pietus, pastebima, jog žmonės dažniau turi tamsius plaukus ir tamsias akis.

Kodėl tokia spalvų įvairovė ir kodėl būtent Europoje? Atsakymų gali būti įvairių. Tai lemia ir genai ir tautų įvairovė, klimatas ir kiti veiksniai. Kalbant apie figūros tipus, jų taip pat yra įvairiausių. Lyginant Europą su kitais žemynais, europiečiai vėl laimi įvairiapusiškumu. Čia žmonės yra įvairiausių figūros tipų, skirtingo ūgio ir pan. Pavyzdžiui, lyginant europiečius su azijiečiais, pastebima, jog pastarieji yra žemesni, jų oda gelsvesnė, akys siauresnės, o plaukai tamsesni. Europiečiai vienu bruožu išsiskirti negali, nes jie pakankamai skirtingi. Ūgiai yra skirtingi, yra ir labai aukštų, ir pakankamai žemų žmonių. Pietų Amerikos žmonės, o ypač moterys, išsiskiria itin apvaliomis ir moteriškomis kūno formomis, tuo tarpu europietės linkusios būti lieknos. Žinoma, daugeliui tai didžiulė kančia, verčianti nuolat laikytis dietų ir kitaip kovoti su antsvoriu, tačiau lieknas sudėjimas Europoje yra tarsi vienas standartų. Negalima paneigti ir to, jog yra nemažai nutukusių žmonių, tačiau tai labiau parodo gyvenimo būdą. Skirtingose Europos šalyse skirtingai propaguojamas sveikas gyvenimas. Itin lieknomis figūromis gali pasigirti italės, prancūzės. Jos laikomos mados ir ikonomis. Lieknumo kultas vyrauja ne tik šiose šalyse, lieknomis svajoja būti kone visos europietės ir ne tik.

Kalbėti apie europiečių būdą, išskiriant tik kai kuriuos būdo bruožus nėra paprasta. Būdas labai skiriasi nuo pačios šalies, jos ypatybių. Šiaurės Europos žmonės išties yra šaltesni, santūresni, tuo tarpu Pietų europiečiai yra labiau atsipalaidavę ir laisvesni. Tai lemia ir kultūriniai skirtumai.

Nors Europa vienija daug valstybių, vienu sakiniu europiečių apibudinti neįmanoma. Visi jie labai skirtingi. Galima tik bendrais bruožais aptarti jų išvaizdą, būdo detales, sudėjimą ir pan., tačiau norint geriau pažinti kiekvieną Europos tautą, apie ją reikia kalbėti atskirai. Internete gausu įvairių išvaizdos palyginimo testų ir programėlių, todėl nesunku palyginti skirtingų tautybių ir žemynų žmones. Norint palyginti charakterį, reiktų apsilankyti pačiose šalyse ir tik tuomet tai daryti. Charakteris išryškėja bendraujant ir būnant toje aplinkoje, taigi vien tik skaityti apie tai nepakanka. Apskirtai kalbant, europiečiai gana šilti ir įvairūs žmones. Nebūtų klaidinga paminėti ir tai, jog europiečiai yra gražūs žmones. Tai įrodo vien jau tai, kad labai daug europiečių dirba modeliais, bei atstovauja savo šalis įvairiuose grožio konkursuose. Europiečiai turi daugybę išskirtinumų ir puikių savybių, todėl tai leidžia jiems išsiskirti iš kitų žemynų ir didžiuotis, jog yra europiečiais.

Europiečiai

Europietiški orai

Europa įdomi tuo, jog įvairiose šalyse klimatas skirtingas. Čia vyrauja keturi metų laikai, tačiau šiaurinėse valstybėse dažnai būna šalta ir drėgna. Taip pat, kai kurios valstybės gali pasigirti ir labai maloniais orais, bei ištisus metus džiaugtis saulės voniomis. Tokia laime apdovanotos tikrai ne visos Europos šalys, tačiau tokia privilegija galima naudotis keliaujant. Spaudžiant šaltukui vienoje šalyje, galima keliauti į kitą. Norint atsivėsinti, taip pat galima rinktis kitą kelionės kryptį. Europa gana didelė, todėl temperatūrų skirtumai gali būti drastiški.

Europos klimatą pakankamai stipriai veikia kalnai. Daugelis jų, iš dalies sulaiko oro mases arba net keičia jų judėjimo kryptį. Alpės trukdo arktinėms oro masėms patekti į Apeninų pusiasalį. Tuo tarpu Skandinavijos kalnai, neįleidžia šiltų ir drėgnų oro masių iš Atlanto vandenyno į vidines pusiasalio sritis. Tai lemia, jog Europai būdingas pereinamasis klimatas, būtent dėl to, kai kuriose šalyse yra gerokai šilčiau, nei tuo pat metu kitose šalyse.

10 karščiausių Europos miestų ir vidutinė jų temperatūra:

Atėnai, Graikija 17,7°C;
Lisabona, Portugalija 16,6°C;
Roma, Italija 15;
Madridas, Ispanija 13,8°C;
Milanas, Italija 11,1°C;
Londonas, JK 10,5°C;
Paryžius, Prancūzija 10,5°C;
Briuselis, Belgija 10,5°C;
Amsterdamas, Olandija 10°C;
Viena, Austrija 10°C.

Termometro stulpelis neperkopia 20 laipsnių, tačiau temperatūra išties maloni, juolab, kad vasarą čia būna kur kas šilčiau.

10 Šalčiausių Europos miestų ir vidutinė jų temperatūra:

Helsinkis, Suomija 5°C;
Stokholmas, Švedija 6,1°C;
Oslas, Norvegija 6,6°C;
Kopenhaga, Danija 7,7°C;
Miunchenas, Vokietija 7,7°C;
Praha, Čekija 7,7°C;
Berlynas, Vokietija 8,8°C;
Ciurichas, Šveicarija 8,8°C;
Amsterdamas, Olandija 10°C;
Dublinas, Airija 10°C.

Situacija dar nėra tokia bloga, temperatūra nėra minusinė. Kita vertus, šiluma visuomet yra maloniau, todėl kuo šilčiau, tuo geriau gyventi. Nors, kai kurie žmonės mėgsta vėsų orą ir netgi kelionėms renkasi tas šalis, kuriose yra vėsu ir gaivu.

Keletas įdomių faktų apie orus Europoje:

  • Milanas, patiria didžiausias orų permainas. Nors tik maždaug 7 dienas per metus čia sninga, temperatūra žiemą ir vasarą skiriasi gerokai. Be to, vidutiniškai čia iškrenta 972,8 mm, taip pat čia net 49 dienas per metus galima išgirsti perkūniją, kurią lydi stiprus vėjas, netgi kruša ir stiprus lietus.
  • Londonas patiria mažiausias orų permainas. Čia maždaug 13 dienų per metus kartojasi perkūnija, o krituliai čia labai dažnas reiškinys.
  • Labiausiai apgaubtais rūko miestais laikomi Milanas ir Roma. Išties, keista, nes daugelio nuomone čia turėtų būti Londonas. Daugelio nuostabai, Londonas netgi nėra ūkanočiausių miestų dešimtuke.
  • Amsterdamas yra vienas drėgniausių miestų Europoje. Čia net 214 dienų per metus nestipriai lyja arba krenta smulki dulksna. Turistams tai reikėtų įsidėmėti.

Labiausiai ūkanoti Europos miestai:
Milanas, Italija;
Roma, Italija;
Ciurichas, Šveicarija;
Amsterdamas, Olandija;
Kopenhaga, Danija;
Praha, Čekija;
Frankfurtas, Vokietija;
Helsinkis, Suomija;
Lisabona, Portugalija;
Miunchenas, Vokietija.

Įdomu patyrinėti Europos orus. Situacija čia gana skirtinga. Vienos šalys gali pasigirti aukšta temperatūra, kitose, nuolat jaučiama vėsa ir gaiva. Kai kuriose šalyse nuolat drėgna, na o kitos džiaugiasi sausu ir saulėtu oru. Išties, oro nepasirinksi, tačiau, verta sutikti su posakiu, jog „nėra netinkamo oro, yra tik netinkama apranga“. Prie kiekvienų oro sąlygų galima prisiderinti ir priprasti. Pereinamasis klimatas tuo ir ypatingas, jog nėra vieno ir pastovaus oro ir temperatūros. Žinoma, kelionėms norisi šilto ir saulėto oro, deja, ne visuomet pavyksta tai suplanuoti. Kartais net ir itin saulėtos šalys pasitinka su lietumi ir vėju.

Europietiški orai

Europiečių virtuvė

Europiečių virtuvė įtraukia visas Europos šalis ir jų pagrindinius patiekalus. Iš tiesų, kiekvienos, net ir Europos šalies virtuvė gana skirtinga, o tai lemia daugybė veiksnių. Daug Europietiškų ingredientų ir gaminimo technikų yra populiarūs visame pasaulyje. Be to, yra nemažai patiekalų, kurie mėgstami ir gaminami ne tik Europoje, tačiau ir kituose kontinentuose. Galima paminėti ir tai, jog Europos virtuvei didelės įtakos turėjo ir kitų šalių virtuvės, ypač kolonizacijos metu.

Daug patiekalų skaičiuoja jau ne vienerius dešimtmečius. Anksčiau patiekalai būdavo gaminami iš to, ką duodavo gamta. Kai kurie patiekalai išliko ir iki šių dienų, kai kurie šiek tiek keitėsi ir prisitaikė prie šiandieninių maisto produktų ir kitų sudedamųjų dalių, bei individualių skonių. Visgi, nepaisant panašumų, kiekvienas Europos regionas, turi tik jam būdingus ingredientus, patiekalus ir būdus gaminti maistą.

Šiaurės Europa. Jautiena ir vištiena, yra pagrindinis baltymų šaltinis. Kiaušiniai bei jūros gėrybės, taip pat labai svarbūs ir reikšmingi. Pakankamai plačiai paplitę kiaulienos gaminiai, taip pat dešros, kumpiai, paštetai. Žuvis irgi populiari, dažniausiai ji kepama. Įprastai vartojamos daržovės žinoma yra bulvės, kukurūzai bei kopūstai. Iš visų šių produktų, kuriamos įvairios variacijos ir gaminami įvairiausi patiekalai. Be abejo, Šiaurės regione naudojami ir kiti maisto produktai, tačiau minėtieji, yra populiariausi ir išlikę jau nuo seniausių laikų.

Viduržemio Europa. Alyvuogių aliejus čia yra itin populiarus ir plačiai naudojamas. Sviesto taip pat neatsisakoma, tačiau alyvuogių aliejus naudojamas dažniau. Šio regiono virtuvėje dominuoja jūros gėrybės, kurios ruošiamos įvairiausiais būdais. Pomidorai yra viena pagrindinių sudedamųjų dalių įvairiems padažams, salotoms. Ypač dažnai jie valgomi su makaronais. Be populiariųjų pomidorų, taip pat neapsieinama ir be svogūno bei česnako, kuriais gardinami kone visi patiekalai. Maistas dažnai patiekiamas su raudono vyno taure. Vaisių gausybė taip pat didžiulė, dažniausiai jie valgomi švieži, salotų pavidalu ar dedami į sriubas.

Rytų Europa. Patiekalams dažnai naudojami kaulavaisiai, šakniavaisiai, taip pat ir česnakas. Neapsieinama be grūdinių kultūrų bei riešutų. Kalbant apie prieskonius, jų naudojama daug ir įvairių, vieni dažniausių tai pipirai, mėtos, bazilikai, krapai. Populiaru konservuoti vaisius bei daržoves. Dažnai verdamos įvairios uogienės ir džemai. Mėsa paprastai sūdoma bei rūkoma.

Vakarų Europa. Kaip ir Rytiniame regione, taip ir Vakariniame, labai populiarūs kaulavaisiai bei šakniavaisiai. Baltyminiai produktai dažniausiai apima jūros gėrybes, rūkytą kumpį, paštetą, kiaušinius, sūrį. Sūrių įvairovė didžiulė, nuo paprasto, kasdienio iki sodraus pelėsinio ar kietojo. Itin mėgiami prieskoniai, kurių vieni ryškiausių yra peletrūnai, rozmarinai, čiobreliai, levandos, šalavijai. Neapseinama be vyno ir makaronų. O kur dar miltiniai patiekalai ir pica. Daugelis minėtų produktų naudojami troškiniams gaminti. Čia labai svarbūs padažai, jiems skiriamas didžiulis dėmesys. Labai populiarūs maži užkandžiai, vadinami tapas.

Daugeliui Europos regionų, didžiulės įtakos turėjo kolonizacijos. Jų metu buvo atrandami nauji produktai, patiekalai. Taip pat didelę reikšmę virtuvei turėjo ir kariniai perversmai. Europos virtuvė keitėsi ir ryškėjo, patiekalų skonis itin ryškus, kupinas prieskonių, sodrus, bei pagamintas su meile. Išties, maistas čia labai mylimas ir mėgiamas. Būtent dėl to, gausu įvairiausių kavinių, restoranų ir kitų maitinimo įstaigų, nuolat sulaukiančių krūvos lankytojų. Visų populiariausių patiekalų neįmanoma išvardinti, kiekviena šalis turi kažką išskirtinio ir būdingo tik jai. Dėl šios priežasties, raginama aplankyti kuo daugiau Europos šalių ir išragauti skirtingus patiekalus bei pažinti tų šalių virtuves.

Europiečių virtuvė

Europos muzikos festivaliai

Visame pasaulyje dievinama muzika. Dėl šios priežasties, kiekvienais metais rengiami įvairiausi muzikos festivaliai visuose pasaulio žemynuose. Europa – ne išimtis. Europiečiai mėgsta gerą muziką, ritmą, linksmybes ir šėliones iki paryčių. Būtent muzikos festivaliai suteikia tokią galimybę. Muzikos skonių yra įvairių, todėl ir festivalių pasirinkimas gana didelis, skirtingos muzikos mėgėjai gali rinktis būtent jų muzikinį skonį labiausiai atitinkančius muzikos festivalius.

Creamfields festivalis. Tai vienas geriausių šokių muzikos festivalių visoje planetoje. Šiame festivalyje netrūksta puikiai pažįstamų muzikos žvaigždžių, kaitinančių festivalio lankytojų kraują. Festivalis vyksta Didžiojoje Britanijoje ir kasmet garsina savo šalį puikiu šou bei kitais nuostabiais muzikiniais bei šviesų elementais.

Primavera Sound festivalis. Tai festivalis, jau švenčiantis savo pirmąjį dešimtmetį. Jūra, saulė, išskirtinė programa, tai, ir dar daugiau garsina šį puikų muzikos festivalį, sutraukiantį galybę muzikos mylėtojų. Festivalio vieta Ispanija, Barselona. Čia niekuomet nebūna liūdna, šalta ir nyku, festivalis užkuria tikrą muzikos mylėtojų pirtį ir linksmina klausytojus iš visų jėgų.

Ultra Europe festivalis. Dar vienas puikus festivalis muzikos mylėtojams. Čia susirenka garsiausi pasaulio didžėjai ir linksmina visus iki paryčių. Gera muzika ir puiki nuotaika – garantuoti! Ši muzikos fiesta vyksta Kroatijoje, Split mieste. Norite pajusti muzikos karštį? Aplankykite šį festivalį!

Glastonbury festivalis. Vienas populiariausių muzikos festivalių visoje Europoje. Kasmet festivalis rengiamas Anglijoje, Somerseto grafystėje. Čia kiekvienais metais koncertuoja žymiausi viso pasaulio atlikėjai, todėl klausytojai turi puikią galimybę vienoje scenoje išvysti savo mylimus muzikantus. Tai vienas labiausiai jaudinančių festivalių, kupinas šiuolaikinių scenos menų ir puikių šou elementų.

Wireless festivalis. Festivalis, sulaukiantis masinio populiarumo. Tai renginys, dar vadinamas siautulinga vasaros fiesta. Šiame renginyje taip pat galima išvysti didžiausias muzikos žvaigždes ir klausytis jų atliekamų kūrinių. Festivalis rengiamas Didžiojoje Britanijoje, Londone.

Tomorrowland festivalis. Tai tikras elektroninės muzikos rojus. Festivalis garsus visame pasaulyje, todėl nenuostabu, jog į jį susirenka didžiulės minios žmonių, norinčių smagiai pašėlti ir pasimėgauti elektrofonine muzika. Čia didelis dėmesys skiriamas detalėms, viskas apgalvota ir puikiai išpildyta. Festivalis vyksta Belgijoje, Boom mieste. Paprastai, bilietai į šį festivalį išgraibstomi akimirksniu.

Bestival festivalis. Jei ieškote didžiulio ir siautulingo muzikos šou, šis festivalis kaip tik tai. Tai nesibaigiančių performansų oazė. Muzika čia tranki, garsi ir siautulinga. Tai dar vienas festivalis, kuris paverčia gyvenimus geresniais ir spalvingesniais. Festivalis rengiamas Didžiojoje Britanijoje.

Kiekvienas festivalis yra unikalus ir nepakartojamas. Dėl unikalumo bei patrauklumo, šie festivaliai sutraukia didžiules minias klausytojų iš viso pasaulio. Gera žinia ir ta, jog festivaliai garsina, net tik atskiras šalis, tačiau ir visą Europą, bei sutraukia klausytojus ne tik iš Europos, tačiau ir iš kitų žemynų. Visa tai reiškia, jog muzika jungia ir vienija. Muzikos dėka, populiarinama Europa ir pritraukiama dar daugiau turistų. Tai tik dalis populiariausių Europos muzikos festivalių, jų yra kur kas daugiau. Čia paminėti tik keletas geriausių, tačiau nereiškia, jog tie kurie nepaminėti, yra prastesni. Kiekvienas klausytojas turi jau pamėgtus festivalius ir mielai juose lankosi kone kasmet. Džiugu, jog muzikos dėka, Europa tampa centru, suburiančiu muzikos mylėtojus į vieną vietą. Kol gyvuos festivaliai ir skambės garsi muzika, žmonės bus laimingesni. Muzika, tai raktas, kuris atrakina daugelio širdis, tai tiltas, kuris jungia žemynus ir terpė, kurioje gimsta netikėčiausi sprendimai. Europa tikrai turi kuo didžiuotis ir, neskaitant visų lankytinų vietų, kuriomis Europa gali puikuotis, festivaliai taip pat garsina ir aukština Europą visame pasaulyje.

Europos muzikos festivaliai